Gaminame pagalvėlę - 2

9:00. Šiandien apie 00:30 suklijavau abi “ratukų” krūveles visagaliu “Momentu”. Panašu, kad jau viskas susiklijavo :) Tiesa, “Lipalas” kai kur dar ne visiškai išdžiūvęs, tačiau tolimesniam darbui netrukdys. Dabartinis vaizdelis iš šono:

• ~ 1 cm apačioj – stabilumo suteikiantis sintetinio kieto veltinio sluoksnis. Teoriškai čia turėtų būti 0.5 – 1 cm lenta. Kol kas atrodo, kad mano patobulinimas tikrai tinkamas – viskas stabilu ir nesilanksto.
• Likę 3 sluoksniai – mano “poli-kažkas”, kurio storis – 1 cm. Pagal knygutę - -turėtų būti ~2.5 cm. Na, 3 per daug nebus. Vienu žodžiu, sluoksnis turi būti toks, kad pilnai įsismeigtų adatėlė. O pati medžiaga turi būti tokia, kad:

     1) Adatėlė joje laikytųsi stabiliai darbo metu. Atsižvelgiant į tai, kad darbo metu siūlus reikia ir patempt, adatėlės bando “lipt” į viršų; joms tai lengvai neturėtų pavykt :)
     2) Su stabilumu reikia nepersistengt. Kas yra “persistengimas”? Kai pirštus, smeigiant adatėlę, skauda :) Norintiems suprasti – paimat 2 plonus kamštinius padėkliukus, juos sudedat vieną ant kito, o tada pabandykit bent 10 minučių į juos smaigstyt / ištraukt adatėles. Jausmas turėtų nepatikt.
9:30 Einu patikrint, kokią potencialią naudą darbo metu teiktų veltinio gabaliukai. Ir, jei nauda aiški (ar bent jau netrukdo :)) – juos reiks suklijuot ant mano “pyrago” viršaus.
10:15. Nauda iš veltinio yra :) Tiesiog maloniau dirbt. Turbūt ir švelnus pagalvėlės centro pakilimas naudos duos, kai ji bus naudojama. Ratukai suklijuoti:  apačioj -- mažiausias, viršuj – didžiausias. Aišku, “laipteliai” tarp jų matosi ir jaučiasi, bet alternatyva “be laiptelių” – pagalvėlės kimšimas smulkiai sukapotu šienu arba pjuvenų “dulkėmis” (tas dar ir papildyt paskui reiktų; sako, kad išbyra po truputį). Manęs šiuo metu tokie alternatyvūs variantai nežavi.  Tiks ir “veltinio laipteliai”.
O dabar ilgai ilgai džiovinsim…
Paskaičiavau: kol kas darbo ~4.5 val., džiovinta ~8.5 val.+  “epizodiškai” kai kas dar ir per tas 4.5 darbo valandas.