Pradinis balaganas atrodo taip:
Vienoks veltinis, kitoks veltinis, poli-kažkas, medžiaga apdailai, medinis pagrindas. A, dar kažkur viena medžiaga pradiniam viso to gėrio aptraukimui mėtosi.
Medinis pagrindas – iš dekupažo parduotuvės; jis truputį per mažas, bet, atsižvelgiant į planuojamus papildymus, turėtų tikt. “Senukai” apvaliai nepjausto (ten, kur buvau), o kitur irgi jokios garantijos: “Nu gal Jonavos gatvėj padarytų, nežinau…”. Važiuot patingėjau, nes pagal preliminarų pateiktą kainininką greičiausiai pigiai nesigautų tas “figūrinis pjovimas”.
Viskas, einu dirbt, kol nieko namie nėra. Tą “krūvelę” išvyniojus iš ritinių plotas, kuriame galima judėt, laaaabai sumažėja :)
1. Reikia pagrindo: apskrito, 56 cm skersmens. Kodėl 56 cm – nežinau, tiesiog taip “protingos knygos” rašo. Patikėsim :)
Turimas medinis “svoriui palaikyti” -- ~40 cm. Kaip daiktas, kuris prideda svorio pagalvėlei, bus pakankamas. O likusius cm pridėsim iš kažkokios gudrios neaustinės medžiagos. Kiek pamenu sudėtį – visiška sintetika. Turėtų gautis pakankamai kietas daiktas kelis sluoksnius sudėjus.
16:45. Įdomioji dalis – skriestuvas 28 cm “piešti” jau nebemoka. Kerpam 29 cm juostelę iš kartono, smeigiam ją prie tos neaustinės medžiagos, juostelės gale dedam tušinuką, sukam juostelę kartu su tušinuku ir piešiam. Beje, skriestuvas ir “neveiktų” – pieštuko ant neaustinės medžiagos nesimato. Už “juostelės” idėją dėkui savo matematikos mokytojai – kai skriestuvo greit nerasdavo, paimdavo lentos valymo skudurą, kitoj jo pusėj pridėdavo kreidą, ir paišydavo gražius apskritimus ant lentos :D
17:35. Atsiranda mažų atliekų. Įdomu, kuo reiks TAI suklijuot? Sako, kad “Lipalas” – visagalis. Bandom. Melagiai! “Lipalas” čia netinka. Neaustinių medžiagų jis nesupranta. Kur tas “kažkokių” tarybinių baisiai dvokiančių klijų buteliukas?… HM… Nė vieno iš “buteliukų” turinys neveiksmingas. Ką gi, liko labai “moteriški” klijai – senas geras “Momentas”. Valio! Bent jau pagrindą klijuos. O toliau – matysim.
18:20. Na va, 4 ratukai išpjauti (peiliuku pjaut neaustines medžiagas reikia, peiliuku; nesvarbu, kad pardavėja žirklėm kirpo. Panašu, kad mano žirkles reiks nešt pagaląst), paslėgti po knygų krūva (ir kodė “Tarybinė enciklopedija” ne šituose namuose?..). Tikiuosi, kad susiklijuos. Tolimesnis punktas darbotvarkėj – tokius pačius ratukus išpjaut iš to poli-kažko. Įdomu, kuo jį klijuot reiks?.. “Momento” nenoriu, čia jau ir smeigtukai lįst turės; visai nereikia, kad “Momentas” juos ištepliotų darbo metu.
18:55. Ir kiti ratukai yra. Laikas aiškintis, kas juos suklijuot gali.
20:25. Panašu, kad “Lipalas” klijuoja. Bet džiūsta klaikiai ilgai. Einu gadint. Blogiausiu atveju – dar medžiagos liko, perdarysim.
20:50. Padaryta :)
Žiūriu aš į tas knygų ir kitokio gėrio krūveles, ir sukasi dvi rimtos mintys:
1) Tiek daug dabar yra neskaitančių žmonių. Įdomu, kuo jie prispaustų tokį daiktą? Bet, turbūt, neskaitantiems nekyla tokių durnų minčių – gamintis priemones rankdarbiams savarankiškai :)
2) … ir kas visa TAI sudėlios į vietas (ir dar vietas atsimint… ėmiau tai “kad tik greičiau ir sunkiau būtų”)
Na ką gi, liko:
- 3 ratukus iš veltinio padaryt: 56, 38 ir 28 cm skersmens. Bet šitų kol kas neklijuosim, nes nežinau, ar jų tikrai reiks (ir ar veltinis tiks). O ar norėsiu ir ar tiks – bus aišku tik tada, kai tie “po krūvelėm” išlįs į dienos šviesą.
- išspręst galvosūkį, kaip reiks suklijuot tas dvi “ratukų” krūvas tarpusavy. Vienos iš jų “Lipalas” neklijuoja….
Kiti nuotykiai bus kitą dieną :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą