Hardanger ir bargello

Mano mamos darbas. Sako, kad artimiausiu metu prie bargello nagų nekiš, nes per lėtai rezultatas pasimato. Užsiiminės ir toliau "grynu" hardangeriu.

Rankdarbių atostogos

Ką gi belieka veikt, kai nekenti karščio, o lauke – pastovūs ~+30(+)? Tik mažint siūlų atsargas. Bent dar viena tokia, tik kitos spalvos – bus. O dėl daugiau – galvosim.

 

 

Dizainas: Erich Engeln; 33 B modelis (82 eilės).

Skersmuo: ~37 cm

Siūlai: (turbūt) Steinbach Wolle Maxi; ~40 g / ~220 m

Virbalai: 1.75 / 1.5 nr (paaiškėjo, kad su valu 1.75 nr neturiu ir parduotuvėj šiuo metu nėra; tiko ir 1.5)

Vąšelis: 1 nr.

Barbė devyndarbė

Kadangi “gavau velnių”, jog nieko nerodau, skubu pasitaisyt :)

Šiuo metu:

• Intensyviai stengiuosi “pribaigt” vienus melanžinius siūlus ir gaminu servetėles. Kadangi krakmolinimas – labai bjaurus darbas, ir laukiu, kol visas pagaminsiu – tai nieko ir nefotografavau :) Čia ta, kuri “ant vąšelio” šiuo metu; kitų teks palaukt:

Kaip visada, raštas iš kažkokio žurnalo, bet su aibe ardymų ir modifikacijų, kad būtų gražiau. Na, kažkaip ne taip aš neriu, ir tiksliai pagal šiuolaikius servetėlių raštus nesigauna.

• Nelabai intensyviai kartais grįžtu prie margučio dizaino. Pradėta jau praeitais metais, bet labai lėtai dėliojasi. Tiesiog atsibosta. Turiu nedidelę viltį, kad šiais metais pabaigsiu:

• Dar labiau neintensyviai 1,5 nr. virbalais narplioju vienos mašina megztos bliuzelės apačią. Mezgu labai jau kietai, o su tokio plonumo virbalais riešus paskausta greit. Noriu riberio :(
• Galvoju, ką daryt su viena frivolitė juostele. Turėjo būt dirželis suknelei, bet nesižiūri ta mano idėja. Yra ~70 cm ilgio, galima prailgint. Gal kam reikia? Dėl kainos susiderėsim, tik pigu nebus :D

Margutė

Ne, ne apie karves :) Apie siūlus ir darbus iš jų. Tokius gražius, margus, ant kurių, kaip įprasta, niekad nesimato rašto.

Kažkada man jų labai reikėjo. Net ir konkreti idėja buvo, ką darysiu. Bet – nesimato rašto, grožis dingsta :(

Po ilgo laiko nusprendžiau, kad dar servetėlių gamint nebandžiau iš jų. Po beprotiško kiekio ardymų pagaliau pavyko atrast raštą, kuris gerai atrodo (net ir servetėles gaminant margi siūlai yra blogis). Vienas komplektukas jau iškeliavo pas mamą. Deja, ir sumažėjo tik vienu siūlų kamuoliuku. Tad toliau ieškau, koks dar raštas gerai atrodys… Negi siūlus išmesi? :D

Altin Basak Maxi, 1.5 nr. vąšelis, raštas – šitas iki 14 eilės. Skersmuo ~23-25 cm.

Briugės servetėlės pabaigtuvės

Pagaliau!

Naudingos pamokos:

• Niekada niekada naujų dalykų nesimokinkit, naudodami sintetinius siūlus. Išmokau visam gyvenimui. Na… žinant mane – bent jau pusmečiui :D
• Siūlų visai nereikia tempti taip stipriai. Bet čia jau turbūt mano “firminė” problema; airiškus nėrinius pastoviai per daug sutempiu, šitą servetėlę – irgi aiškiai per daug sutempiau. Kai kur banguojasi, kai kur “tiesios” linijos ištraukus smeigtukus nebe tokios tiesios pasidarė. Gal dar išmoksiu..
• Rašto schemą reikia traktuoti kaip “orientacinę”. Šitą išmokti bus sunkiausia. Kai kurios vietos, kurios darytos “iš akies” (be nupiešto rašto apačioje), atrodo gerokai geriau, nei tos “su raštu” :)
• Kantrybės reikia daug. Teoriškai šitas daiktas – vienas paprasčiausių. Apytiksliais paskaičiavimais “gryno darbo” apie 40 val. Tarkim, patyrusi pynėja už mane dirba kokius 4 kartus greičiau. Visai suprantu, kodėl mažytės servetėlės po 100 eurų kainuoja. Kaip už 10 val .darbo – visai normalus atlyginimas; ypač jei tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
• Siūlų tai naudoja nemažai. Šita servetėlė – beveik visas “Altin Basak” siūlų kamuoliukas (~20 g). Tiesa, skersmuo irgi nemažas – apie 27 cm.

O toliau… Po truputį eisiu ruoštis būsimiems kursams, tad Briugės nėrinius atidėsim į šalį. Reikia bent jau truputį ir su kitų kraštų pynimo metodika susipažint.

Briugės servetėlės progresas

Kadangi kaimynystėje gyvenančių varnų porelė pasistengė, kad šiandien atsikelčiau ypatingai anksti, rodau ryto darbo rezultatą :)

Liko “tik” apipinti kraštą. Beveik tikiu, kad šią vasarą pabaigsiu.

Nėrinių pynimas vis nepamirštas

Tikrai tikrai nepamirštas :) Ir šeivelės patobulėjusios – visoms naudojamoms prikabinau karoliukus (daugmaž 2-2,5 g papildomo svorio). Tai tikrai padeda, siūlus suvaldyti daug lengviau. Žinoma, kol nereikia ko nors kur nors “čia patempti, ten pakišti, čia patraukti, ten parišti”:

O šio savaitgalio rezulatu jau ir girtis galima. Pirmoji dalis pagaliau įveikta. Dabar beliko “tik” intarpus vidury pagamint ir kraštų apdailą. Tikiuosi, kad viskas judės jau daug greičiau. O kol kas vaizdas va toks:

Juostelių sujungimas laaabai jau negražus gavosi, bet juk čia – išvirkščioji pusė. Gal gerojoje viskas gerai bus. Galų gale – pirmas blynas. O kad instrukcijas skaitau ne nuo pradžių, o ten, kur man norėtųsi… Na, nėra ką kaltint :)

Servetėlės pabaigtuvės

Va kas gavosi :) Man patinka, bus daugiau (kada nors).

Šiaip “protingi žmonės” sako, kad pačių sukurtiems raštams ir gražius pavadinimus sugalvot reikia… Kam kokių nors asociacijų kyla? :)

Beje, padariau išvadą, kad iš “ne frivolitė sukimo” siūlų visada dviem šeivutėm gamint reikia, net kai raštas to nereikalauja. Bet jau atsukt per stipriai susisukusį siūlą galima lengvai. Pačioj pabaigoj stipriai besisukantį siūlą nuo kamuoliuko jau garsiai (bet vis dar lietuviškai :)) keikiau.

Nuobodžioji statistika:

Centro skersmuo: 14,5 cm; visos servetėlės skersmuo: 21 cm. Sunaudota ~ 5 g Altin Basak siūlų. Įskaitant apdailą – apie 17 val. darbo.

Frivolitė servetėlės progresas

Na gerai, jau, gerai, pribaigsiu aš ją :) Kadangi per vieną dieną net du žmonės sugebėjo paklaust “o kaip ta mano asmeninio dizaino servetėlė” gyvena – pajudinau.

Čia vaizdelis prieš paskutinį “lapelį”. Net pačiai neįtikėtina – viskas daugmaž 0,5 cm tikslumu pagal planą. Kiek turėjo savarankiškai susilenkt, tiek ir lenkiasi. Užskaitysim, kad frivolitė iškarpas modeliuot išmokau.

O dabar beliko bjauriausia darbo dalis – visą tą grožį pritvirtint prie medžiagos ir nukirpt medžiagos perteklių, nenukerpant darbo :D

Nemėgstu šios darbo dalies. Dabartinis vaizdelis:

Vis apie tą pačią servetėlę

Nors pati vis dar netikiu, bet panašu, kad mano “mokslinis dizainas” tikrai pavyko. Na, dar toli gražu ne pusė, bet viskas beveik milimetro tikslumu “pagal planą”, jau ir rodyt galima :)

Mokyklą prisiminus…

Ne, ne apie pamokas. Vis apie tą patį sunkų dizainerio darbą. Kadangi jau labai atsibodo “išradinėt dviratį”, nutariau servetėlę gaminti moksliškai :)
Baltas popieriaus lapas, skriestuvas, liniuotė, pieštukas, sukarpytos netinkamos bandymų dalys ir smeigtukai. Va taip va, panašu, turėtų būti kuriamos apvalios servetėlės. Ypač kai norisi tam tikro konkretaus skersmens:

Išsidėlioji pagrindinius elementus, juos susismaigstai, o jau po to skaičiuoji, kuris lankelis kokio ilgio turėtų būti, ir kurioj vietoj kilputes sujungimams daryti. Man atrodo, kad pavyko, bet kol bent pusės nepadarysiu – daugiau nerodysiu :)

Nauja servetėlė -- “Delia”

Pribaiginėjam sintetinius siūlus toliau :)
Iris Niebach dizaino “Delia”.
2 šeivutės, 1 eilė, ~10 g “Atlas” siūlų (50 nr.) ir 18,5 val. darbo. Įdomu, per kiek laiko daug šeivute dirbantis žmogus tokią nunarpliotų?

Servetėlių kolekcijai -- “Amanda”

Dar viena servetėlė šeivute (tiksliau – dviem šeivutėmis) iš sintetikos. Prisipirkau, reikia pribaigt tuos siūlus :)

Ir visa tai – viena eilė. Nebūčiau pati darius – nepatikėčiau :D
“Čia patempti, ten pakišti, čia patraukti, ten parišti….”

Beatrice

Na va, po ilgos ilgos pertraukos jau kažką daryt (ir netgi pabaigt) pavyksta :D Tik reikia nepersistengt rankdarbiaujant.
Servetėlės raštas – iš Iris Niebach knygos “Tatting Doilies”, siūlai – kažkokia “Kaplan” sintetika  (polinkiai į mazochizmą… ale su tokiais išmokus susitvarkyt jau turbūt iš bile ko dirbt pavyks; o susitvarkyt pavyko). Skersmuo 15 cm.