LEGO "Stalas mezgimo mašinai" įveiktas

Pagaliau turiu specialų stalą mezgimo mašinai.

 

Ilgai ieškojau daikto, kurį būtų patogu tiek naudoti, tiek nenaudoti. "Patogus nenaudojimas" - tai kai nusprendi, kad ir vėl kelis mėnesius nieko nenori megzti, visai visai nėra noro visą tą monstrą išardyti, tvarkingai sudėti į dėžes, ir tas dėžes kur nors padėt, kad po kojom nesimaišytų. Ir tuo pačiu metu labai norisi, kad ta mašina netrukdytų niekam, kad nebūtų pavojaus netyčia už adatų užkliūt, ir kad dulkių paskui valyt nuo kiekvienos adatėlės nereiktų, kai vėl susigalvosiu megzt.

Taigi, atradau Estijoj daiktą, kuris nuotraukose ir reklaminiuose video atrodė labai patraukliai. Nusiteikiau laukti užsakymo ilgai, nes rašo, kad pagamina ir atsiunčia per 60 dienų. Užsakiau rugsėjo 11 vakare, o rugsėjo 18 sulaukiau skambučio: "čia mes jums paletę atvežėm, atsiimkit". Pala pala, kokią paletę, ką atsiimt, kur??? Vienu žodžiu, stalas atvyko labai greit, vienintelė pretenzija gamintojui - na, galėtų ir informuot, kad užsakymą išsiuntė...

Pamačius, ką atvežė, supratau, kad surinkinėt galima tik savaitgalį, nes tai užtruks. Bendras to daikto svoris - 62.6 kg, iš jų 5 kg - visi varžteliai, bėgeliai ir pan. konstruktoriaus detalės. Na, ir 5 lapų surinkimo instrukcija.

Taigi, šiandien tuo ir užsiėmiau: darbo pradžia 10:00, darbo pabaiga 17:00, be pietų pertraukos, nes laikas tiesiog kažkur dingo bežaidžiant su tuo konstruktorium.

Įdomesni sprendimai: 

1. Labai patogiai padaryta vieta siūlams- juos dėt reikia į vidurinį stalčių, o tada per tą tarpą pratempti ir verti į mašiną. Beje, dar ir papildomi laikikliai, apsaugantys nuo susipainiojimo, pridėti.

2. Įdomi slankiojanti konstrukcija, kuri leidžia mašiną "sulankstyti" jos per daug neardant (kaip - apie tai toliau). Tokie du labai rimti bėgeliai, abejonių, ar jie mašiną atlaikys, nekilo:

3. Na, ir pats gudrumas - mašinos tvirtinimas. Toliau darbas atrodys taip: vieną kartą primontuoju mašiną (padaryta :))

Baigus darbą, kai kyla noras tingėt ir mašiną saugot nuo dulkių, tiesiog nuimu siūlų vedimui skirtus priedus ir atjungiu elektros laidus, pakeliu pusę stalviršio (tą už tarpo siūlams) ir mašina bėgeliais nuslenka gilyn:

Tada belieka uždaryt viršutinę dalį:

Ir niekas neįtars, kas toj komodoj :) Ypač kai ją kitų rankdarbių priemonėm apkrausiu; jos kažkodėl natūraliai užima visus tuo metu dar laisvus plokščius paviršius kambaryje.

...išdžiūvo

Spalvos liko, kad ir kaip bebūtų keista.

Šiaip pats siūlas labai smagus, bet bent jau artimiausiu metu teks skalbt vieną. O aš taip tikėjausi, kad tą "superwash" bus galima ramiai į skalbimo mašiną su visais kitais daiktas įmest.

Mini konspektai:
- Mezgimo mašina Silver Reed SK 840
- Siūlas ONline Linie 97, Starwool Lace color (merino extrafein superwash), 102 spalva.
- Sunaudoti 4 kamuoliukai po 50 g / 380 m;
- 7 įtempimas ant viršutinės adatinės (daugmaž atitinka mano tampraus mezgimo 3.5 nr. virbalus)
- Atnarai - 2.1 įtempimas ant abiejų adatinių (ne idealu, bet artimiausia teisybei iš to, ką pavyko išgaut).

SRP60N atvyko

Turiu naują žaislą – antrą adatinę savo mezgimo mašinai. Pirmas įspūdis: "oi... gal reikėjo instrukciją skaityt prieš perkant. Gal aš jos nebenoriu..." Panašu, kad teks Mokintis.

O šiaip – po truputį "grįžtu į gyvenimą". Pagrindinius remontus lyg ir baigėm, rankdarbių "dirbtuvių" įrengimas aiškiai truks daug ilgiau, nei tikėjausi: norisi, kad būtų patogu, o kas yra "patogu" ir ko iš tiesų reikia, užsiiminėjant ne viena / dviem rankdarbių rūšim – pasirodo, kad neturiu net ir "žalio" supratimo. Tad bus daug eksperimentų prieš ką nors daugmaž galutinio projektuojant.

Atostogų prašymas

Kadangi darbe vis dar tebegalioja “egzotiškų atostogų prašymų tvarka”, bandysim laimę dar kartą :)

 

A, ir čia – “siūlų dieta”. Minus ~110 g.

Megzta mašina. Mokinausi megzt su intarsijos karietėle. Reziumė – iš storų siūlų su ja megzt negalima (stori – tai tie, kur kas antrą adatą akis jau dėt reikia). Labai negraži išvirkščioji pusė gaunasi. Bet to ir reiktų tikėtis – gi laisvas siūlas nesutrumpės :D

Mezginių naujienos

Kadangi darbe darbų “kalnai”, kam nors rimtam laiko nelieka. Bet ta proga bent jau “dietos” pasilaikiau :D

Nako(100 g / 210 m); 50% vilna, 50% akrilas; sunaudota ~450 g.

Siūlas pakankamai poprastis (kiek žinau – velsis, ir nemažai), tad nieko sudėtingo gamint nenorėjau.  Kadangi rankomis mezgu pakankamai tampriai, nutariau paeksperimentuoti: dalis megzta rankomis, dalis – mašina. Net ir aš esminio skirtumo nematau. Taip ir gamint ką nors iš “bile kokių” atsargose besimėtančių siūlų galima :)

Kiauraraščių iššūkiai

Taigi, “airiuką” pabaigiau, galima mokintis megzt mašina toliau. Buvau sau pasižadėjus – kol nepabaigsiu, daugiau nieko naujo nesimokau.

Iki šio savaitgalio kantriai savo eilės laukė dar dvi karietėlės: viena skirta intarsijai, kita – kiauraraščiams.

Intarsija – viskas taip paprasta, kad net neįdomu. Tik niekas nesako, kad “paprasta” == “greitai padaroma”. Darbo pobūdis toks pat, kaip ir rankom mezgant – daaaug kamuoliukų, kurie bando susipainiot, ir mezgėja, kuri bando tarp jų neįsipainiot :D Vienintelis skirtumas – eilė greičiau numezgama. O jau spalvas sudėliot, raštą sekt – net ir toj “gudrioj” kompiuterizuotoj mašinoj reikia savarankiškai.

O va kiauraraščiai…. Pilnas internetas priminimų: “Atsargiai, adatas lenga sulaužyt, jokiu būdu netempkit per jėgą” ir pan. Prisiskaičiau visko, net baisu pasidarė. Bet bandyt juk reikia. Taigi, pabandžiau.

Ir kodėl aš galvojau, kad kiauraraščiai – lengva? Mano naiviu įsivaizdavimu viskas turėjo būti taip: nusipiešiu (na, pradžiai – paimu kažkieno kito pieštą raštą), o tada tik brūūūūkšt – ir viskas jau numegzta...

Na, su tais “paprastesniais” panašiai ir yra. Tik man nepatiko. Įtariu, kad mašinai irgi nepatinka tas principas “iš karto ir akis perkelt, ir išmegzt”. Labai jau nejaukus vaizdas visokių bandymų “sutempt į vietas” adatas ir siūlus.

O va tie “tikrieji” kiauraraščiai – tikrai darbas: kelios eilės darbo su siūlu, siūlą atkabint, perjungt į kitą mezgimo režimą, kelios eilės darbo be siūlo (tiesiog akis kilnoja sumezgimui į dešinę / kairę), tada vėl perjungt į kitą režimą, įdėt siūlą, kelios eilės su siūlu… Ir taip pastoviai. 16 eilių pavyzduko mezgimas – iš tiesų 44 eilės darbo. Ir pavargus dirbt nerekomenduotina. Kiek suprantu, pamirštas išimt siūlas geriausiu atveju gali baigtis susipainiojusiu siūlu karietėlėje arba lūžusiomis adatomis, o blogiausiu – ir sugadinta karietėle (buvau porą kartų netyčia neišėmus.. mezga ta mašina, kantri ji; bet pastoviai taip rizikuot nesinorėtų).

Ir dar (kaip įprasta) daug laiko praeina, kol supranti, kad mezgimo programa irgi su klaidom. Vienokiu režimu viskas gerai, kitokiu – dirba ne taip. O man, žinoma, tas “kitoks” labiau patiktų. Jei kas nors naudosit “antikvarinę” (nes naujesnės vis dar nėra) 2006 m.  "Knittstyler" versiją ir bus vis “kažkas ne taip”, reikia patikrinti, kokia mezginio pusė (ar kas ten bebūtų) nustatyta “Link” dalyje. Kiauraraščius korektiškai perkilnoja tik tada, kai nustatyta “Right side”.

Įdomioji dalis – mano turimas toks pakankamai kietas linas, kurį N kartų bandžiau mezgt virbalais įvairiais raštais (ir tikrai nieko neišėjo…), mezgant mašina žiūrisi daug geriau. Gal net kas nors naudotino gausis?

“Airiuko” pabaigtuvės

Seniai seniai, dar 2009-ųjų vasarą, pradėjau kankint tokią vieną “idėją fix” su airiško nėrimo elementais.

Rimtai ardyta du kartus:

• Pirmą kartą – nes netiko iškarpa. Na, bent jau sužinojau, kad airiškam nėrimui reikia tokio pat tikslumo iškarpų, kaip siuvimui. Nes, skirtingai nuo kitaip nertų / megztų daiktų, airiški nėriniai taip paprastai “nesilanksto”.
• Antrą kartą – nes nepatiko vąšeliu nerta apačia. Gavosi “per kietas” vaizdas. Nusprendžiau permegzti apačią virbalais. Va tada ir atsirado mezgimo mašina :)

Taigi, jūsų teismui – airiškas nėrimas + mezgimas mašina. Tuo pačiu išmokau, kaip įliemenuot ir įsiuvus padaryt mašina mezgamam daiktui. Jaučiuosi tooookia protinga :D

Sunaudota 160 g. “Linate” medvilninių siūlų.

Pirmas darbas mezgimo mašina

Įveikiau!

Pirmas megztinukas mezgimo mašina, skirtas 1 metukų panelytei.

Ardyta, megzta, išmesta, vėl megzta… Bet įveikiau, ir kokybė jau tokia, kad ir man tinka.

Reziumė:

• Patiko, noriu dar.
• Mezgimas mašina – toli gražu ne toks paprastas darbas, kaip įsivaizdavau. Bent jau kai pradedi ne vien gerosiomis akimis megzt. Kol supranti, kad visokie svareliai ne šiaip išgalvoti, ir kad juos reikia perkabinti gerokai dažniau, nei mezgant be lygiuoju mezgimu…
• Ardyti mezgant mašina daug maloniau, nei mezgant rankomis. Tiesa, kol kas – ir ilgiau.
• Jei esate absoliuti tinginė (kaip aš :)), ir megzdama rankomis beveik niekada nemezgate pavyzdėlių, nes ir taip “jaučiate” kiek akių reikia uždėti – teks persiauklėti. Pavyzdėliai mezgimo mašinai iš tiesų būtini, ir iš tiesų jį pagaminus viską reikia daryti pagal instrukcijas (laukti, kol susigulės, skalbti, džiovinti, ir tik tada matuoti). Kitaip rezultatas gal būti neprognozuojamas. Svareliai siūlus tikrai ištempia daug.
• Jei nemėgstate raštų megzti “griežtai pagal instrukcijas” ir ruošiatės mezgimo mašina megzti raštus – aš siūlyčiau galvoti tik apie prie kompiuterio jungiamą mašiną. Net ir šitam megztinukui aš neišsisukau su “standartiniais” raštais, vis man ką nors modifikuoti reikia. Baisu ir pagalvot, kaip būčiau nusivylus, jei būčiau įsigijus perfokortinę mašiną. Raštai, kuriuose gali būti ‘ne daugiau akių negu” – tikrai ne man.
• Baisiausia darbo dalis – susiuvimas. Kai jau žinai, ką darai, mezginys numezgamas pakankamai greitai (lyginant su analogišku darbu mezgant rankomis). Deja, siūti tenka tiek pat…
• Rankoves įstatyti ir apykaklę primegzti – daug maloniau, nei mezgant virbalais. Atsiranda galimybė iš anksto tolygiai paskirstyti akis. O jau visa kita – ‘smulkmenos” :)