Seilės pavarvinimui

Kad ne tik man "blogai" būtų – rekomenduoju ir kitiems kartais pafantazuojantiems apie nėrinių pynimą šeivelėm pažiūrėt:

http://www.kloeppelwerkstatt.de katalogas

Kaip iš jo ką nors pirkt – dar nesiaiškinau. Bet man bent jau gero trečdalio jo reikia....

Muzikos pamokas prisiminus

Ne, niekad nemėgau natų rašyt… Bet jau taip gavosi, kad antra kursų pamokėlė bus truputį muzikinė :)

Didžiuojuosi pirmu asmeniniu dizainu. Man patinka ;) Ir pavyko sudėt viską, ką norėčiau papasakot apie formų gaminimą ir juostelių nėrinius. Na, tokiam “visiškam pradžiamoksliui” – viską :)

Pamoka-2

Ilgai ilgai sukau galvą, į kokį čia vieną raštą sutalpinus tai, ką norėtųsi papasakot apie juostelių nėrinius. Vienuose vienų elementų trūksta, kituose  -- kitų. Pagaliau atėjo geniali (turbūt :)) mintis:  gi nebūtina rasti kieno nors kito sukurtą raštą, atitinkantį mano “mokytojiškas fantazijas”. Taigi, pradėjau kurt. Kas iš to gausis – matysim. Kol kas rezultatas man visai patinka:

Tema rugpjūčio kursams

Taigi, pirma “tema” paruošta rugpjūčio nėrinių pynimo kursams. Rezultatas turėtų būti daugmaž toks (ar bent jau “pusiaukelė” iki jo).

~11 x 11 cm Torchon lace, 13 porų šeivelių, seni tarybiniai siuvimo siūlai (turbūt ~40 Nr.), apie 10 val. darbo (neskaičiuojant galiukų slėpimo).

Po rugpjūčio kursų “tai” pavirs į mažą servetėlę. O kol kas paliksim taip, kad būtų galima viską matyt “nusižiūrinėjant”.

Nėrinių pynimo kursai Lietuvoje

Panašu, kad “netyčia” susiorganizuosim nėrinių pynimo (bobbin lace) kursus Lietuvoje. Mokint bandysiu aš.

Data: 2013-08-24 -- 25.

Vieta: sodyba prie Zarasų ežerų
Jei įmanoma (galvosim paskutinę minutę) -- renkamės 23 d. vakare.

Registracija priimama šios temos komentaruose arba “supermamų” forume.

Kadangi mokytoja mokymo medžiagos kol kas neturi, klausimai potencialioms dalyvėms (ar dalyviams, jei tokių būtų):

1. Ko tikitės iš tų dviejų dienų? Atsakymas "išmokti" netinka. Konkrečiau prašyčiau.
2. Kokio stiliaus darbai žavi ir norėtųsi juos daryti ateityje (tinka nuorodos į nuotraukas).
3. Ką norėtumėte daryti artimiausioje ateityje (pvz., iki naujų metų / kitos vasaros): juostelės, smulkūs "ko nors" gabaliukai atvirukų gamybai, servetėlės, skraistės, drabužiai (įmanoma, tik oi laiko ir kantrybės reiks)
4. Kas skaitytoje medžiagoje apie šitą meną atrodo sudėtingiausiai?
5. Ką mokėdamos (pramokusios) planuojat atvažiuot?
6. Kokias gaminimo priemones turit / planuojat turėt?
- pagalvėlės tipas ir išmatavimai
- šeivelių tipas ir ilgis. Galima su nuotraukom. Jei savos gamybos -- parašykit vienos šeivelės svorį.

 

Jei netyčia norinčių būtų mano požiūriu per daug – pagal ką nors atsirinkinėsiu, ką kviečiam.

Kursų rezultatai

Nepatikėsit, bet nuo 2011-11  vidurio nepadariau visai nieko. Pamiršau gyvenimą; viskas buvo “darbas – sportas – darbas – miegas” režimu. Persidirbom, prirašytas priverstinis nedarbas. Taigi, darau išvadas ir bandau grįžti į gyvenimą ;) Kartais ką nors kur nors ir vėl parašinėsiu. Nors, įtariu, dabar artimiausiu metu daugiau dėmesio sulauks visokių kelionių aprašymų dalis. Nusprendžiau, kad čia ir toliau rašysiu tik apie rankdarbius, o kam įdomu ne tik jie – maloniai prašom kartais paskaitinėti ir antrąją blog’o dalį.

Taigi, kaip tie mano kursai? 2011-11-04 – 13 buvau Anglijoje, nėrinių pynimo kursuose. Net ir po tiek laiko įspūdžiai neišblėsę. Apibendrinant – viskas nuostabu. Gyvenamoji vieta, kursų vadovė, maistas, apylinkės, kompanija…

Kursai vyko Sudeley pilies apylinkėse.
Už kokių 5-10 min kelio pėsčiomis nuo pilies yra Winchcombe miestelis, kurio pakraštyje yra Sudeley piliai priklausančios.. hm… trobelės? (bent jau taip mus mokykloje mokino versti žodį “cottage”). Kad ir kaip tai pavadintume, tos “trobelės” neturi nieko bendro su maniškiu įsivaizdavimu, kas tai galėtų būti:


Dviese gavome iš principo neblogą butą :) Du aukštai, du miegamieji, vonios kambarys, virtuvė, svetainė… Ko jau ko, bet tiek tai nesitikėjau. Iš tiesų viskas karališka. Rytais (lygiai taip pat karališkai) žadindavo fazanų giedojimas ant tų “trobelių” stogų. Taip taip, gyvi fazanai. Ir tikrai ant stogų. Beje, garsus jie skleidžia labai nemalonius.

Daugiausia čia ir “gyvenau”: atsikeli, papusryčiauji, nueini į kitą pastatą padirbt, vėl grįžti atgal.
Kursus vedė nuostabiai kantri ir patyrusi dėstytoja – Alex Stillwell.

Dienotvarkė – labai labai įtempta. Darbas – maistas – darbas – maistas – darbas – oi.. ir vėl maistas?… :D Vienu žodžiu, viskas irgi karališkai – priešpiečių kavutė, priešpiečiai (mūsų supratimu – normalūs pietūs), popietinė arbatėlė, pietūs (mūsų supratimu – laaaabai sotūs antri pietūs). Ir viskas be proto skanu. Savaitės vidury visos kolektyviai prašėm virėjo “darykit mažesnes porcijas, nes persivalgom, o viskas taip skanu, kad palikti – gaila :))

Mokiausi turbūt vienos iš sudėtingiausių ir ploniausių nėrinių technikos – Honiton lace. Labai džiaugiausi, kad jau turėjau ir atsivežiau papildomą lemputę. Padidinimo stiklas taip pat pravertė.
Per 4,5 dienų darbo savaitę padaryta:

• Dalis gėlytės “plokščiu’” (paprasčiausiu) Honiton pynimu. Iš principo viskas labai panašu, kaip ir mano bandytuose Briugės nėriniuose, tik siūlas daaaug plonesnis. Dariau su 170 nr. siūlu. Dėstytoja kai ką daro su 220 – 250. Su kuo palygint – nežinau. Plaukas? Gaminta ~2 dienas. Dydis nuo to neužbaigto lapelio galo iki kotelio galiuko – 4,5 cm.

• Dalis gėlytės “iškilaus” Honiton technika (“raised Honiton lace”). Skersmuo – apie 3 cm. Kodėl iškilus nėrinys? Todėl, kad jis – keliasluoksnis. Padidinus nuotrauką turėtų matytis: aplink kiekvieną žiedlapį yra koks nors “pastorinimas” (taip, nesivaidena, jie skirtingi). Po kai kuriais iš jų ir ką nors pakišt galima. Šia technika daro ir labiau “trimačius” daiktus. Pvz., “beveik tikros” gėlės. Ateis ir jų eilė kada nors mano dienotvarkėj ;)

Kas labiausiai patiko? Turbūt tai, kad:

• Buvo daug žmonių su skirtinga patirtimi. Per kursus irgi kiekvienas mokėsi pagal savo asmeninius tikslus. Tad buvo ko pažiūrėti ir iš kur pasisemti idėjų. Pagrindinis mano tiklas buvo išmokti kuo daugiau skirtingų pasirinktos nėrinių technologijos principų, kad paskui galėčiau mokintis savarankiškai toliau. Manau, kad tikslą pasiekiau. 
• Pavyko nustebinti dėstytoją savo sugebėjimais :) Aš supratau, kad net ir jos požiūriu darau labai kokybiškus nėrinius ir pakankamai greitai (!!!). Jaučiuosi labai labai išdidi. Kaip savamoksliui – labai neblogai.
• Pavyko išmokti naudotis viena “gudria” adatėle nėrinių jungimui. Dėstytoja sakė “na, kas sugebėsit per šiuos kursus su jom išmokt naudotis – galėsit pasiimt namo, dovanoju”. Dovaną pasiėmiau :)
• Supratau, kad ne šiaip sau skirtingiems nėriniams yra skirtos kitokios šeivėlės ir pagalvėlės. Kažkada rašiau, kad bandant namie mokintis mano šeivelės labai ridinėjasi, ir siūlas trūkinėja (nes išsivynioja). Taigi: darant ant “teisingos” pagalvėlės niekas niekur nesiridinėja… Pagalvėlė buvo pasiskolinta, reiks gamintis.

Na, ir pabaigai --truputis vaizdelių iš pačių nėrinių gamybos proceso (čia ne mano darbai, bendrakursių).
Kolegė irgi mokėsi Honiton nėrinių. Ji labai labai norėjo padaryti jūrų arkliuką:



Čia – visai kita technologija. Floral Bedfordshire (jei gerai pamenu) nėriniai. Mano požiūriu, jų esminė savybė – be proto daug smeigtukų ir analogiškai beprotiškas kiekis šeivelių:



Standartinė darbo vieta atrodo daugmaž taip:


Ir – čia jau pravers ir kitiems rankdarbiams – man labai patiko rankdarbių priemonių “išsilankstančios” dėžutės idėja:



Pradžiai turbūt tiek. O tęsinys bus “šiaip apie Angliją rudenį”, toje antrojoje blog’o dalyje.

Kad šeivelės nenusiridentų….

Manau, kad radau atsakymą, ką daryti. Tik jis manęs nė kiek neguodžia:

Panašu, kad reikia bent jau kokius 10 kartų greičiau dirbt, ir šeivelės tiesiog nespėja nusirident :D

“The show must go on….”

Taigi, kitas “mažas nosinaitės kamputis” tikrai bus mažesnis. Dešinėje – to jau padaryto raštas,  kairėje – tai, kas kada nors bus.

Tas “kada nors” bus iš 170 Nr. siūlų. Pirmi įspūdžiai apie save ir siūlus: “Beprotė. Visiška beprotė. Na, koks sveiko ar bent apysveikio proto žmogus dirbtų su voratinkliu?”.

Na, ne visai voratinklis, bet pirmą pusvalandį su tais siūlais dirbt buvo labai nedrąsu. Ir jausmas tikrai kažkuo primena grybavimą rudenį: eini tarp žemų pušelių, ir staiga ant rankų pajunti eilinį voratinklį. Tai va, pirmas jausmas bandant susitvarkyt su tais siūlais ir buvo toks – “voratinklis, rudeninis voratinklis”.

Vieną kartą siūlas jau nutrūko: šeivelės tam plonam siūlui kitokios, kol kas nežinau, kaip jas priverst mažiau ridinėtis. Joms ridinėjantis siūlas išsisuka, o jau nesuvytą siūlą nutraukt netyčia – paprasčiau nei paprasta. Einu klaust “dėdės Gūglio”, gal ką nors patars.

Antros pamokos pabaigtuvės

O dabar eisim daryt tokį patį, tik mažytį…. Ir, tikiuosi, kokybiškesnį :)

Dar galvoju, iš kurių siūlų: 120 ar 170 Nr.

Nėrinių pynimo progresas

Kadangi čia visi, kas tik netingi, varo dirbt, reikia progresą parodyt :D

Dirbu aš, dirbu.. Va jau kiek turiu:

Visokių negerovių daugiau, nei norėčiau, bet juk kitaip neišmokstama. Vakar vakaro “nelaimė” – vienos iš tų beveik ovalių dalių tinklelio kraštas nutrūko. Matyt, ne taip mazgelį užrišau, paskui truputį patraukiau lygindama… Kažkaip pririšau ir su gudriais klijais priklijavau :D Labai jau tingėjau perdaryt visą dalį. Pradžiai tiks.

Ir jau tikiuosi, kad kitą savaitę tą patį pradėsiu daryt iš tų beprotiškai plonų 170 Nr. siūlų. Jie jau atkeliavo. Siūlų “palyginamąją fotosesiją” irgi reiks padaryt. Jie tikrai ploni. Nors, tiesą sakant, tikėjausi dar plonesnių.

Smeigtukėda

Manau, tai – tinkamiausias pavadinimas šitai pamokai :D

Pastarosiomis dienomis pastoviai aplanko mintis “o kur ir vėl dingo visi smeigtukai???” Ir neturiu nė mažiausio supratimo, kaip tie smeigtukai tilptų į N kartų mažesnį plotą. Na, truputį vėliau sužinosiu…

Kaip fotografuoti ypač smulkias rankdarbių detales

Pagaliau radau laiko ir noro panagrinėti senus “The Lace Society” kas ketvirtį leidžiamų leidinių numerius. Viena idėja man labai patiko.

Gaminant “nėrinių voratinklius” dažnai kyla klausimas, o kaip nufotografuoti smulkias detales. “Smulkias” – čia apie tokį detalumo lygį, kai standartinis fotoaparato “makro” režimas nelabai padeda. O ant skenerio kažkodėl tų darbų irgi dėt nenori (kodėl – nesuprantu, bet gal irgi detalumo lygis ne tas? Reiks kada nors pažiūrėt, kas gaunasi).

Taigi, kolegės rankdarbiautojos iš užsienio atrado būdą. Pasirodo, yra toks USB mikroskopas, vardu “Veho”, kuris tam darbui labai tinkamas, ir kurio kaina “nelabai kanda”. Jo pagalba galima gauti tokius vaizdelius (rašo, kad tikras to viduryje esančio blynelio dydis – 2 mm):

Nuotrauka – iš “The Lace Society” 186 Nr. (2009 lapkritis).

Man patiko :) Galėtų koks Senelis Šaltis ir padovanot… Pvz., artėjančios vasaros pabaigos proga :D

---

Na, o pabaigai --ne apie fotografiją: truputis “namų darbų” progreso.

Antra pamokėlė (žinoma, ir vėl maždaug 2.5 karto padidinta taikant prie turimų siūlų storio) iš Susanne Thompson “Introduction to Honiton Lace” – nosinaitės kamputis. Kada nors turėtų gautis kažkas panašaus į tai:

Žinoma, “nosinaitės kampučiu” maniškio varianto nepavadinsi, jis labai jau didelis bus. Bet principų mokymuisi taip net geriau – be mikroskopo matau, ką darau. Kol kas yra tiek (pasididinsit savarankiškai :))

    

Beje, o ši knyga man kuo toliau, tuo labiau patinka. Ji “verčia galvoti” ir suprasti, kaip tie nėriniai gaminami ir ką juose reikia matyti: pirmajame rašte viskas buvo labai detaliai nupiešta. Šitame jau apie tas dalis, kurios buvo pirmoje pamokoje, tiesiog parašoma “šitoje rašto dalyje jums kartais reikės pritaikyti šitą, šitą ir aną metodą”. O kur tiksliai tas “kartais” – jau reikia suprasti savarankiškai. Žiūrėsim, kas gausis :D

“Kas lengviau–nėrinių pynimas ar nėrimas šeivute?”

Na ir klausimo sulaukiau…. Tiesą sakant, iki šiol apie tai negalvojau. Abu būdai turi savo žavesio, abu nėra labai paprasti. Abu suteikia galimybę gaminti “voratinklius” :) Abiem reikia kantrybės ir užsispyrimo… Taigi, atsakymo į klausimą “kas lengviau” neturiu. Manau, kad abu pramokt galima per panašų laiką.
O va kaip nors kitaip palygint šiuos būdus galima. Pabandysiu pafantazuot, gal ką nors naudingo atrasit:

Palyginimo kriterijus	Nėrimas šeivute (frivolitė)	Nėrinių pynimas
Reikiamos (būtinos) priemonės	Šeivutė; Siūlai; Vąšelis; Žirklės.	Pagalvėlė; Uždangalai nėriniui ir darbiniams siūlams apsaugoti; Plona yla ar kur nors įtvirtinta adata rašto išbadymui; Kortelės rašto išbadymui (pradžiai tinka kartonas, “tikrų" aš dar nemačius); ”Kas nors” ant ko badysime raštą; Šeivelės; Siūlai; Daug adatėlių su paprasta metaline galvute; Žirklės.
Papildomos priemonės (ką aš jau naudoju; yra ir daugiau :))	Padidinimo stiklas; Priemonė siūlo apvyniojimui ant šeivutės.	Stovas pagalvėlei; Lemputė “kur nors netoli pagalvėlės”; Padidinimo stiklas; Laikikliai šeivelėms; Pagalvėlė adatoms; Vąšelis; Smeigtukai su “didelėm spalvotom galvutėm” (naudoju, pvz., šeivelių “sugrupavimui”);
“Buity nesutinkamas” priemones galima pasigaminti savarankiškai?	Taip (taip taip, aš čia apie šeivutę; ją pasigaminti galima)	Taip
Mokymuisi tinkamus siūlus galima rasti Lietuvoje?	Taip Tinka bet kurie kietesnio susukimo nėrimo siūlai: - 6 kategorijos “Altin Basak” - On-Line Hakelgarn nėrimo siūlai - “šiaip bet kuris” medvilninis “Altin Basak”	Taip - medvilniniai siuvimo siūlai - medvilniniai siuvinėjimo siūlai
Pagrindiniai darbo gaminimo elementai, kuriuos reikia išmokti	Mazgas - visi elementai sudaryti iš jų. Ratukas Lankelis Kilputė	Atskirų “elementų” neišskirčiau. Visa esmė – du judesiai: - siūlą sukryžiuoti (angl. “cross”) - siūlą persukti (angl. “twist”)
Ką dar (be papildomų elementų) reikia išmokti?	Daug :) Neišmokus – visai įmanoma gaminti labai gražius darbus ir tik iš tų “pagrindinių” kombinacijų.	Irgi daug :) Kiekvienas raštas / rašto dalis – skirtingų kryžiavimų / persukimų skaičiaus įvairiose vietose kombinacijos.
Ko tikėtis dirbant “pagal raštą iš knygos”?	Dažniausiai – daugmaž tokio darbo kaip ir knygoje.	Viskas priklauso nuo jūsų. Knygoje dažniausiai pateikiami kontūrai. Kokiu konkrečiai raštu juos užpildysite – renkatės jūs. Tad pagal tą pačią schemą galima gauti N skirtingų darbų.
Kas sudėtingiausia pradžioje?	Suprasti, ant kurio siūlo mazgas turi užsiveržti.	Suprasti, kaip padidinti ar sumažinti schemą, kad ji tiktų naudojamam siūlui. Išsiaiškinti, nuo kurio iš N skirtingų nėrinių būdų pradėti. Bet kuriuo iš būdų – reikia pradėti nuo tiesių juostelių, ir kokiu nors pakankamai storu siūlu (aš pirmą kartą naudojau elementarius “Maxi”.) Gražu nebus, bet bent jau matysis, kas vyksta.

Kokybiškesnė gėlytė

Pažiūrėjau aš į tą savo pirmą Honiton stiliaus nėrinių gėlytę, pažiūrėjau… Ir nusprendžiau, kad “labai nekokybė”, neleisiu sau kitos pamokos darbo daryt. Mano supratimu viena pagrindinių problemų – per daug viskas suspausta.

Taigi, pabandžiau eiliniu klaidų ir bandymų metodu dar kartą atspėt, kiek tą “voratinkliui” skirtą raštą reikia didint, kad su mano pakankamai storu siūlu gautųsi bent jau “geriau”. Man atrodo, kad šį kartą pavyko:

Palyginimui – antroji ir pirmoji gėlytės šalia:

Žinoma, po kokių metų turbūt jos abi atrodys “baisiai nekokybiškos” :) Bet šiuo metu – bent jau '”geriau”.

Honiton nėrinių pirmas blynas

Pradėjau ruoštis rudens kursams. Manau, kad jau nusprendžiau: kaip visada noriu “pačių ploniausių” voratinklių – Honiton nėrinių. Kadangi labai plono siūlo kol kas neturiu (siuntinukas jau pakeliui su 170 nr. siūliuku; neklauskit manęs, kas tai yra – va kai pamatysiu, bandysiu kaip nors parodyt), pabandžiau pasididint raštą iš Susanne Thompson knygos “Introduction to Honiton Lace” ir susipažint su pagrindais. Padarius gėlytę paaiškėjo, kad (irgi – kaip visada) ją reikėjo dar labiau didint arba kai kur siūlų mažiau naudot. Na, bet iš klaidų juk mokomės :)

Kaip pirma – man ir tokia visai nebloga.

4,5 cm x 4 cm; 50 Nr. “Finca Bolillos” siūlai.

 

Išskyrus maksimalų didesnį nei anksčiau buvo bandyta šeivelių skaičių – nieko ypač sudėtingo. Žinoma, darant pagal instrukcijas :) Savarankiškai sugalvot, ką ir kada pridėti / atimti, kol kas sugalvot negalėčiau. Panašu, kad visokių gėlyčių ir kitokių figūrėlių esmė – suprasti du dalykus:

• Nuo kur pradėti darbą
• Kada padidinti šeivelių skaičių, o kada – sumažinti.

Bjaurioji darbo dalis – sujungti dalis, kurių negalima gaminti ištisai, tarpusavyje. Šito savarankiškai normaliai turbūt taip ir neišmoksiu. Labai jau man nepatinka išvirščioji darbo pusė. Lauksime rudens, bent vieną konkretų pageidavimą mokytojai turėsiu :)

“O buvo taip….” (čia maksimalus kiekis, paskui jų truputį sumažėjo):

 

Briugės servetėlės pabaigtuvės

Pagaliau!

Naudingos pamokos:

• Niekada niekada naujų dalykų nesimokinkit, naudodami sintetinius siūlus. Išmokau visam gyvenimui. Na… žinant mane – bent jau pusmečiui :D
• Siūlų visai nereikia tempti taip stipriai. Bet čia jau turbūt mano “firminė” problema; airiškus nėrinius pastoviai per daug sutempiu, šitą servetėlę – irgi aiškiai per daug sutempiau. Kai kur banguojasi, kai kur “tiesios” linijos ištraukus smeigtukus nebe tokios tiesios pasidarė. Gal dar išmoksiu..
• Rašto schemą reikia traktuoti kaip “orientacinę”. Šitą išmokti bus sunkiausia. Kai kurios vietos, kurios darytos “iš akies” (be nupiešto rašto apačioje), atrodo gerokai geriau, nei tos “su raštu” :)
• Kantrybės reikia daug. Teoriškai šitas daiktas – vienas paprasčiausių. Apytiksliais paskaičiavimais “gryno darbo” apie 40 val. Tarkim, patyrusi pynėja už mane dirba kokius 4 kartus greičiau. Visai suprantu, kodėl mažytės servetėlės po 100 eurų kainuoja. Kaip už 10 val .darbo – visai normalus atlyginimas; ypač jei tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
• Siūlų tai naudoja nemažai. Šita servetėlė – beveik visas “Altin Basak” siūlų kamuoliukas (~20 g). Tiesa, skersmuo irgi nemažas – apie 27 cm.

O toliau… Po truputį eisiu ruoštis būsimiems kursams, tad Briugės nėrinius atidėsim į šalį. Reikia bent jau truputį ir su kitų kraštų pynimo metodika susipažint.

Briugės servetėlės progresas

Kadangi kaimynystėje gyvenančių varnų porelė pasistengė, kad šiandien atsikelčiau ypatingai anksti, rodau ryto darbo rezultatą :)

Liko “tik” apipinti kraštą. Beveik tikiu, kad šią vasarą pabaigsiu.

Nėrinių pynimas vis nepamirštas

Tikrai tikrai nepamirštas :) Ir šeivelės patobulėjusios – visoms naudojamoms prikabinau karoliukus (daugmaž 2-2,5 g papildomo svorio). Tai tikrai padeda, siūlus suvaldyti daug lengviau. Žinoma, kol nereikia ko nors kur nors “čia patempti, ten pakišti, čia patraukti, ten parišti”:

O šio savaitgalio rezulatu jau ir girtis galima. Pirmoji dalis pagaliau įveikta. Dabar beliko “tik” intarpus vidury pagamint ir kraštų apdailą. Tikiuosi, kad viskas judės jau daug greičiau. O kol kas vaizdas va toks:

Juostelių sujungimas laaabai jau negražus gavosi, bet juk čia – išvirkščioji pusė. Gal gerojoje viskas gerai bus. Galų gale – pirmas blynas. O kad instrukcijas skaitau ne nuo pradžių, o ten, kur man norėtųsi… Na, nėra ką kaltint :)

Priemonės nėrinių pynimui

Kadangi dovanėlę išpakuot ir surinkt pavyko sėkmingai, jau ir girtis galima: o man Senelis Šaltis stovą nėrinių pynimui pagamino :)

Blogoji reikalo dalis – nebeturiu nė vienos priežasties pasiteisinimui, kodėl aš tų nėrinių mokintis gamint negaliu. Matyt, teks baigt išsisukinėt ir pradėt dirbt.

Filosofija apie prekes rankdarbiams

Apsilankiau aš “Casa Lana” eilinį kartą. Šiaip patikrint, o gal ką nors įdomaus turi. Kartais siurprizų pasitaiko gi :)

Buvo kaip tik siurprizų diena: atsivežė laikiklius šeivelėms! Va tokius:

Prym’u aš per daug nepasitikiu, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo naudotina. Pasiėmiau, pačiai gamint nereiks (nors jau gamint pradėjau :))

Filosofinė dalis:

Nesuprantu aš verslo subtilybių. Paaiškinkit jūs man durnai, kuriems galams vežtis TIK tokį daiktą, kai visoj Lietuvėlėj nė su žiburiu nerasi nei šeivelių, nei pagalvėlių? O laikiklių pačioj pradžioj tikrai nereikia net ir tokiems tinginiams, kaip aš :D  Mano manymu, jei bandai “prastumt” naują rankdarbių rūšį, tai ir vežk pilną “bazinį komplektą” už daugmaž priimtiną kainą tiems, kurie pakankamai išprotėję, kad tai pabandytų :)

Pabandžiau pasiaiškint, ar ruošiasi vežtis šeivelių / pagalvėlių. Atsakymas buvo toks panašus į “na… mes čia pabandymui.. turbūt ne….”. Nesupratau aš jų, nuoširdžiai nesupratau. Žinoma, didelis dėkui už tai, kad atsivežėt. Tik va jei su kita siunta didesnį kiekį tik laikiklių atsivešit – labai abejoju, ar bus klientų; juos “užsiaugint” reiktų…

O šiaip -- aiškintis buvo įdomu: kaip užsieny kalbos nemokant. “Susibaksnojom” pagal paveiksliuką ant laikiklių :D