Pradėjau ruoštis rudens kursams. Manau, kad jau nusprendžiau: kaip visada noriu “pačių ploniausių” voratinklių – Honiton nėrinių. Kadangi labai plono siūlo kol kas neturiu (siuntinukas jau pakeliui su 170 nr. siūliuku; neklauskit manęs, kas tai yra – va kai pamatysiu, bandysiu kaip nors parodyt), pabandžiau pasididint raštą iš Susanne Thompson knygos “Introduction to Honiton Lace” ir susipažint su pagrindais. Padarius gėlytę paaiškėjo, kad (irgi – kaip visada) ją reikėjo dar labiau didint arba kai kur siūlų mažiau naudot. Na, bet iš klaidų juk mokomės :)
Kaip pirma – man ir tokia visai nebloga.
4,5 cm x 4 cm; 50 Nr. “Finca Bolillos” siūlai.
Išskyrus maksimalų didesnį nei anksčiau buvo bandyta šeivelių skaičių – nieko ypač sudėtingo. Žinoma, darant pagal instrukcijas :) Savarankiškai sugalvot, ką ir kada pridėti / atimti, kol kas sugalvot negalėčiau. Panašu, kad visokių gėlyčių ir kitokių figūrėlių esmė – suprasti du dalykus:
- Nuo kur pradėti darbą
- Kada padidinti šeivelių skaičių, o kada – sumažinti.
Bjaurioji darbo dalis – sujungti dalis, kurių negalima gaminti ištisai, tarpusavyje. Šito savarankiškai normaliai turbūt taip ir neišmoksiu. Labai jau man nepatinka išvirščioji darbo pusė. Lauksime rudens, bent vieną konkretų pageidavimą mokytojai turėsiu :)
“O buvo taip….” (čia maksimalus kiekis, paskui jų truputį sumažėjo):
vaje kaip gražu :) aš planuoju savo dabartinius visus nėrimus paprastuosius pasibaigti ir tada imti mokytis kokios naujos technikos ;) Gal būtų galima sužinoti Jūsų nuomonę, lengviaus su šeivelėmis ar viena šeivute mokytis nerti/pinti? :)
AtsakytiPanaikinti