Pagalvėlė baigta!
Paskutiniai darbo etapai atrodė taip:
Aptraukiame pagalvėlę bet kokiu medvilniniu audiniu. Grožis nesvarbu :) Šito medžiagos gabalo paskirtis -- apsaugoti veltinį nuo kandžių, būsimą rankdarbį – nuo veltinio (kad kokie nors pūkai neprisiveltų netyčia). Man visai tiko sena antklodė.
Aptraukti reikia taip, kad viršus būtų lygus, o apačioj būtų uždengta ~20 cm pagrindo:
Medžiagos kraštą apsiuvam, įdaigstom tvirtą lininį siūlą, sutraukiam ir surišam “kad laikytųsi”. Siūlas būtinai lininis, instrukcijos ir vėl teisybę sako. Kokio nors kitokio siūlo arba tvirtumo nepakanka, arba surišt neįmanoma.
Ant apačios užklijuojam (ir vėl “Momentas”) dar vieną ratuką. Šį kartą tinka ir dirbtinis veltinis. Paskirtis – ta pati: paslėpti “įėjimą” kandims, dulkėms ir kitokioms namie gyvenančioms bjaurybėms:
O kai šitas išdžiūsta – atsakingiausia dalis. Reikia uždėti paskutinį apvalkalą, ant kurio ir bus dirbama. Apvalkalas turėtų būti medvilninis, spalva – kokia nors, kuri nevargina akių, ir ant kurios gerai matosi siūlai. Kiek žiūrėjau internete, 90% pagalvėlių – mėlynos, kai kurios – žalios.
Mėlynos medžiagos paieška – eilinis maratonas po parduotuves. Daug visko mėlyno… su taškučiais, su gėlytėm, su dar bala žino kuo. Lygus audinys – tik kažkas panašaus į džinsą. Aš patikėjau, kad tai tiks. Deja, deja… JOKIOS į džinsinę panašios medvilnės! Ji dažo (net ir išskalbta). Sudaigsčius baltais siūlais, o po to juos ištraukus, siūlų spalva pasikeičia į melsvą. Dėkui, nereikia tokios.
O va tada prisiminiau, kad reikia patikrinti “skudurynus”. Radau :) Graži melsva medvilninė antklodė, aiškiai naudota, dažyt lyg ir nebando. Nuo “skudurynų” ir reikėjo pradėt paieškas, matyt, ale ką padarysi, kad protas iš paskos vaikšto.
Taigi, iškerpame dar vieną medžiagos ratuką. Šis – truputį mažesnis, apačioj dengia gal kokius 10 – 15 cm (nors galėtų būti ir tie patys 20; aš mažiau dariau vien todėl, kad medinio “dekupažinio” pagrindo skersmuo mažesnis, negu pagalvėlė, ir matosi “griovelis”; tą “griovelį” ir bandžiau išlygint). Nusprendžiau paeksperimentuot: medžiagos “sutraukimą” dariau su įveriama gumute, nebe lininiu siūlu. Reziumė: žaisti su guma neverta, visai tinka ir siūlas. Norint medžiagą nuimt, gumą teks kirpt – ji maksimaliai įtempta. O aš tikėjausi, kad tiesiog numaut bus galima :) Na, bet kol tą apvalkalą reiks skalbt, turbūt ir keli metai praeis.
Baigta pagalvėlė atrodo taip:
O tą “džinsinę” medvilnę turbūt bus galima kaip apklotą panaudot, dulkės per ją prasiskverbt neturėtų.
Dabar dar tik stovo pagalvėlei trūksta, ir bus visai patogu :) Bent jau taip tikiuosi…
