Išsitraukiau senieną – nėrinius šeivelėmis (angliškai -- “bobbin lace”, o šiaip Lietuvoje labiausiai žinomi kaip “Briugės nėriniai’, nors juos toli gražu ne tik ten gamino). Iš anksto atsiprašau VLKK, jei mūsų kalbininkai netyčia tai perskaitys – taip, žinau, kad oficialiai tai vadinama “nėrinių pynimu”. Na, “neskamba” tas pavadinimas. Kur kas mielesnis – kažkur internete užtiktas “nėriniai šeivelėmis”. Ir ne visai tai pynimas – labiau jau audimą primena, jei detaliau patį procesą ir jo rezultatą panagrinėtume. Reiks kokios močiutės kaime paieškot, kuri tiksliai pasakytų, kaip TAI vadindavo. Ale kur rast tokią... Saviškių jau klausiau – nepamena Suvalkijos kaimuose tokio rankdarbių būdo.
Taigi, mokinsimės toliau (lyg ir taip mažai būtų naujai pradėtų technologijų / senų gaminių).
2008 09 tai atrodė taip:
Viskas – visiška “saviveikla”. Šeivelės – iš popieriaus; pagal šitą anglišką aprašymą (beje, labai gerai gavosi, pradžiai – pats tas).
Pirmas rezultatas – daugiau negu “tragiškas”. Turėjo gautis juostelė. Gavosi…. Na, spreskit patys, kas :)
Antras iš senųjų bandymų – kur kas geresnis:
Patiko, parsisiunčiau šeiveles iš Roseground internetinės parduotuvės. Parsisiunčiau… ir pamiršau iki šio savaitgalio. O dabar prireikė. Taip “staiga ir dabar”.
Savaitgalio darbo rezultatas:
- Išbandytos naujos “tikros” šeivelės. Viršuj – ta “tikra”, apatinės dvi – savos gamybos. Su “tikra” gerokai maloniau dirbt, nors, jei jų pritrūktų – popierinis variantas tikrai pakankamai geras.
- Pažaidžiau su siūlais. Seni tarybiniai siuvimo siūlai buvo truputį per ploni eksperimentams – sunku pamatyt, kas vyksta. Reziumė – jei siūlas netinka nėrimui šeivute (čia apie frivolitė), jis netinka iš nėrimui šeivelėmis. Jei tinka nėrimui šeivute – nebūtinai tiks nėrimui šeivelėmis. Visų mylimi “Maxi” tipo siūliukai truputį per slidūs; na, bet kai geriau nėra – tiks ir tokie kol kas. O paskui grįšim prie “voratinklių”.
- Prigaminau krūvą juostelių, kurias jau ir kitiems galima rodyt.
Smagiausia, kad, nerdama paskutinę, jau iš tiesų supratau, kas vyksta. Dariau jau “pagal raštą”, o ne pagal aprašymą knygoje. Kiekvienai iš juostelių naudota 8-12 porų (t.y., 16-24 vnt.) “pagaliukų”.
Beje, norintiems eksperimentuot – labai rekomenduoju:
- Jo Edkins interneto puslapį – laaaaabai, net labai geras pradžiamokslis. Dėkui jam už jį!
- Edna Sutton knygą “Bruges Flower Lace”. Dėl pirkinio tikrai nesigailiu. Jau beveik įsivaizduoju frivolitė ir šitų nėrinių apjungimą… Ech, kol kas tai -- tik svajuko dramblionės. Na, bet kada nors…
- Sekantis skyrius knygutėje – vingiuotos juostelės. O skyriaus pabaigoje jau ir servetėlė yra :) Tikiuosi, kad bent jau vingiuotos juostelės “pasidarys” greičiau, nei po metų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą