Kaip fotografuoti ypač smulkias rankdarbių detales

Pagaliau radau laiko ir noro panagrinėti senus “The Lace Society” kas ketvirtį leidžiamų leidinių numerius. Viena idėja man labai patiko.

Gaminant “nėrinių voratinklius” dažnai kyla klausimas, o kaip nufotografuoti smulkias detales. “Smulkias” – čia apie tokį detalumo lygį, kai standartinis fotoaparato “makro” režimas nelabai padeda. O ant skenerio kažkodėl tų darbų irgi dėt nenori (kodėl – nesuprantu, bet gal irgi detalumo lygis ne tas? Reiks kada nors pažiūrėt, kas gaunasi).

Taigi, kolegės rankdarbiautojos iš užsienio atrado būdą. Pasirodo, yra toks USB mikroskopas, vardu “Veho”, kuris tam darbui labai tinkamas, ir kurio kaina “nelabai kanda”. Jo pagalba galima gauti tokius vaizdelius (rašo, kad tikras to viduryje esančio blynelio dydis – 2 mm):

Nuotrauka – iš “The Lace Society” 186 Nr. (2009 lapkritis).

Man patiko :) Galėtų koks Senelis Šaltis ir padovanot… Pvz., artėjančios vasaros pabaigos proga :D

---

Na, o pabaigai --ne apie fotografiją: truputis “namų darbų” progreso.

Antra pamokėlė (žinoma, ir vėl maždaug 2.5 karto padidinta taikant prie turimų siūlų storio) iš Susanne Thompson “Introduction to Honiton Lace” – nosinaitės kamputis. Kada nors turėtų gautis kažkas panašaus į tai:

Žinoma, “nosinaitės kampučiu” maniškio varianto nepavadinsi, jis labai jau didelis bus. Bet principų mokymuisi taip net geriau – be mikroskopo matau, ką darau. Kol kas yra tiek (pasididinsit savarankiškai :))

    

Beje, o ši knyga man kuo toliau, tuo labiau patinka. Ji “verčia galvoti” ir suprasti, kaip tie nėriniai gaminami ir ką juose reikia matyti: pirmajame rašte viskas buvo labai detaliai nupiešta. Šitame jau apie tas dalis, kurios buvo pirmoje pamokoje, tiesiog parašoma “šitoje rašto dalyje jums kartais reikės pritaikyti šitą, šitą ir aną metodą”. O kur tiksliai tas “kartais” – jau reikia suprasti savarankiškai. Žiūrėsim, kas gausis :D