2012-04-15

Kursų rezultatai

IMG_2182
Nepatikėsit, bet nuo 2011-11  vidurio nepadariau visai nieko. Pamiršau gyvenimą; viskas buvo “darbas – sportas – darbas – miegas” režimu. Persidirbom, prirašytas priverstinis nedarbas. Taigi, darau išvadas ir bandau grįžti į gyvenimą ;) Kartais ką nors kur nors ir vėl parašinėsiu. Nors, įtariu, dabar artimiausiu metu daugiau dėmesio sulauks visokių kelionių aprašymų dalis. Nusprendžiau, kad čia ir toliau rašysiu tik apie rankdarbius, o kam įdomu ne tik jie – maloniai prašom kartais paskaitinėti ir antrąją blog’o dalį.

Taigi, kaip tie mano kursai? 2011-11-04 – 13 buvau Anglijoje, nėrinių pynimo kursuose. Net ir po tiek laiko įspūdžiai neišblėsę. Apibendrinant – viskas nuostabu. Gyvenamoji vieta, kursų vadovė, maistas, apylinkės, kompanija…

Kursai vyko Sudeley pilies apylinkėse.
Už kokių 5-10 min kelio pėsčiomis nuo pilies yra Winchcombe miestelis, kurio pakraštyje yra Sudeley piliai priklausančios.. hm… trobelės? (bent jau taip mus mokykloje mokino versti žodį “cottage”). Kad ir kaip tai pavadintume, tos “trobelės” neturi nieko bendro su maniškiu įsivaizdavimu, kas tai galėtų būti:
IMG_2211

Dviese gavome iš principo neblogą butą :) Du aukštai, du miegamieji, vonios kambarys, virtuvė, svetainė… Ko jau ko, bet tiek tai nesitikėjau. Iš tiesų viskas karališka. Rytais (lygiai taip pat karališkai) žadindavo fazanų giedojimas ant tų “trobelių” stogų. Taip taip, gyvi fazanai. Ir tikrai ant stogų. Beje, garsus jie skleidžia labai nemalonius.

Daugiausia čia ir “gyvenau”: atsikeli, papusryčiauji, nueini į kitą pastatą padirbt, vėl grįžti atgal.
Kursus vedė nuostabiai kantri ir patyrusi dėstytoja – Alex Stillwell.

Dienotvarkė – labai labai įtempta. Darbas – maistas – darbas – maistas – darbas – oi.. ir vėl maistas?… :D Vienu žodžiu, viskas irgi karališkai – priešpiečių kavutė, priešpiečiai (mūsų supratimu – normalūs pietūs), popietinė arbatėlė, pietūs (mūsų supratimu – laaaabai sotūs antri pietūs). Ir viskas be proto skanu. Savaitės vidury visos kolektyviai prašėm virėjo “darykit mažesnes porcijas, nes persivalgom, o viskas taip skanu, kad palikti – gaila :))

Mokiausi turbūt vienos iš sudėtingiausių ir ploniausių nėrinių technikos – Honiton lace. Labai džiaugiausi, kad jau turėjau ir atsivežiau papildomą lemputę. Padidinimo stiklas taip pat pravertė.
Per 4,5 dienų darbo savaitę padaryta:
  • Dalis gėlytės “plokščiu’” (paprasčiausiu) Honiton pynimu. Iš principo viskas labai panašu, kaip ir mano bandytuose Briugės nėriniuose, tik siūlas daaaug plonesnis. Dariau su 170 nr. siūlu. Dėstytoja kai ką daro su 220 – 250. Su kuo palygint – nežinau. Plaukas? Gaminta ~2 dienas. Dydis nuo to neužbaigto lapelio galo iki kotelio galiuko – 4,5 cm.
  • lapas-honiton2011-11
  • Dalis gėlytės “iškilaus” Honiton technika (“raised Honiton lace”). Skersmuo – apie 3 cm. Kodėl iškilus nėrinys? Todėl, kad jis – keliasluoksnis. Padidinus nuotrauką turėtų matytis: aplink kiekvieną žiedlapį yra koks nors “pastorinimas” (taip, nesivaidena, jie skirtingi). Po kai kuriais iš jų ir ką nors pakišt galima. Šia technika daro ir labiau “trimačius” daiktus. Pvz., “beveik tikros” gėlės. Ateis ir jų eilė kada nors mano dienotvarkėj ;)
gele-honiton-2011-11

Kas labiausiai patiko? Turbūt tai, kad:
  • Buvo daug žmonių su skirtinga patirtimi. Per kursus irgi kiekvienas mokėsi pagal savo asmeninius tikslus. Tad buvo ko pažiūrėti ir iš kur pasisemti idėjų. Pagrindinis mano tiklas buvo išmokti kuo daugiau skirtingų pasirinktos nėrinių technologijos principų, kad paskui galėčiau mokintis savarankiškai toliau. Manau, kad tikslą pasiekiau. 
  • Pavyko nustebinti dėstytoją savo sugebėjimais :) Aš supratau, kad net ir jos požiūriu darau labai kokybiškus nėrinius ir pakankamai greitai (!!!). Jaučiuosi labai labai išdidi. Kaip savamoksliui – labai neblogai.
  • Pavyko išmokti naudotis viena “gudria” adatėle nėrinių jungimui. Dėstytoja sakė “na, kas sugebėsit per šiuos kursus su jom išmokt naudotis – galėsit pasiimt namo, dovanoju”. Dovaną pasiėmiau :)
  • Supratau, kad ne šiaip sau skirtingiems nėriniams yra skirtos kitokios šeivėlės ir pagalvėlės. Kažkada rašiau, kad bandant namie mokintis mano šeivelės labai ridinėjasi, ir siūlas trūkinėja (nes išsivynioja). Taigi: darant ant “teisingos” pagalvėlės niekas niekur nesiridinėja… Pagalvėlė buvo pasiskolinta, reiks gamintis.

Na, ir pabaigai --truputis vaizdelių iš pačių nėrinių gamybos proceso (čia ne mano darbai, bendrakursių).
Kolegė irgi mokėsi Honiton nėrinių. Ji labai labai norėjo padaryti jūrų arkliuką:

IMG_2444

Čia – visai kita technologija. Floral Bedfordshire (jei gerai pamenu) nėriniai. Mano požiūriu, jų esminė savybė – be proto daug smeigtukų ir analogiškai beprotiškas kiekis šeivelių:

IMG_2445

Standartinė darbo vieta atrodo daugmaž taip:
IMG_2442

Ir – čia jau pravers ir kitiems rankdarbiams – man labai patiko rankdarbių priemonių “išsilankstančios” dėžutės idėja:

IMG_2448

Pradžiai turbūt tiek. O tęsinys bus “šiaip apie Angliją rudenį”, toje antrojoje blog’o dalyje.

3 komentarai:

  1. Jėėė, tu gyva :) Kažkada net skype tave kalbinau, bet nepastebėjai. Įtariu, darbai sutrukdė.
    Bet kuriuo atveju, sveika sugrįžusi prie rankdarbių :) O įrašą jau ryt studijuosiu. Dabar lendu į lovą: dar viena ilga eilė skaros ir miegot. Ryt rytas prasidės įdomiai :)

    AtsakytiPanaikinti